Balandžio 05 2019 0Comment

Rokiškio kultūros vingių 2019 NOMINANTAI

Balandžio 14-ąją, Kultūros dieną, Rokiškio kultūros centras kviečia šiais metais pažymėti kitaip. Pirmą kartą Rokiškyje organizuojamas iškilmingas Rokiškio kraštui nusipelniusių asmenų apdovanojimo vakaras „Kultūros Vingiai Rokiškyje 2019“.
Iškilmių metu bus įteikti 9-ių skirtingų sričių: dailės, etnokultūros, muzikos, literatūros, šokio, teatro, vizualiųjų menų, muziejininkystės, dvarų kultūros apdovanojimai už Rokiškio krašto kultūros puoselėjimą ir plėtrą, tradicijų perdavimą bei išsaugojimą. Dešimtoji, speciali Kultūros Vingio nominacija bus įteikta už meno mecenavimą ne kultūros srities atstovui.


„Etnokultūros vingio“ apdovanojimui nominuotas drožėjas Juozas Čepulis (gim. 1928 m.). Tautodailininkų parodose kraštietis dalyvauja nuo 1999 m.
2003-2005 m. ir 2008 m. tapo respublikinės medžio drožėjų konkursinės parodos Liongino Šepkos premijai laimėti prizininku, o 2012 m. L. Šepkos premiją gavo.
Tais pačiais metais Panevėžio apskrityje vykusioje „Aukso vainiko“ parodoje tapo pirmos vietos laimėtoju. Ne kartą: 2013 m., 2014 m., 2015 m. 2017 m. „Aukso vainiko“ parodoje (regioniniuose, respublikiniuose turuose) užėmė prizines vietas.
2019 m. J. Čepulio religinės tematikos drožiniai įvertinti tautinio paveldo produktų sertifikatu.
J. Čepulį ir jo kūrybą galima sugretinti su Rokiškio krašto dievdirbiu L. Šepka. Abu pradėjo drožti sulaukę vyresnio amžiaus, darbų tematika – religinė, drožiniai išdrožti iš vieno medžio gabalo, realistiniai, nedažyti. J. Čepulio kūrybinių darbų yra įsigijęs Lietuvos Nacionalinis muziejus.


„Muzikos vingio“ apdovanojimui nominuota Laima Kanopienė. Rokiškio Rudolfo Lymano muzikos mokykloje dirba nuo 1978 m. Su mokiniais aktyviai dalyvauja rajono ir respublikos smuikininkų festivaliuose bei konkursuose. Kiekvienais metais L. Kanopienė rengia smuikininkams „Žiogų“ stovyklą. Per savo darbo metus mokytoja išugdė ne vieną mokinį, kurie tęsia muzikos studijas įvairiose Respublikos aukštosiose mokyklose, o Rokiškio krašto muziejuje kraštiečiams yra surengę ne vieną asmeninį rečitalį: Julija Kalačiovaitė, Laurita Klimkaitė, Simona Zajančauskaitė ir kt. L. Kanopienės iniciatyva, bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto kameriniu orkestru, surengtos Rudolfo Lymano muzikos mokyklos įkūrimo 135-osios metinės, o akcija „101 smuikas Lietuvai ir Rokiškiui“ buvo įrašyta į Lietuvos Rekordų knygą.


„Šokio vingio“ apdovanojimo laureatės – Rokiškio choreografijos mokyklos choreografės Rima Bielovienė, Aušra Čepulienė, Snieguolė Skardžiuvienė. Jos vadovauja ugdymo įstaigos meniniams kolektyvams, kurie aktyviai dalyvauja miesto ir rajono kultūriniame gyvenime. Liaudiškų šokių ansamblis „Nemunėlis“ ir šiuolaikinių šokių grupė „Fiesta“ visada matomi Rokiškio miesto ir rajono kultūriniuose renginiuose, visose respublikinėse, Lietuvos moksleivių ir Pasaulio lietuvių dainų šventėse, respublikiniuose festivaliuose, konkursuose, televizijos projektuose. Kolektyvai koncertavo Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje, Čekijoje, Kipre, Vokietijoje.
Choreografės apdovanotos ne tik Rokiškio rajono valdžios atstovų, bet ir Lietuvos kultūros ministerijos diplomais, padėkomis, atminimo medaliais


„Literatūros vingio“ apdovanojimas bus įteikta Daivai Vilkickienei Rokiškio Juozo Keliuočio viešosios bibliotekos direktorės pavaduotojai. D. Vilkickienė aktyviai veikia įgyvendinant krašto literatūrinio kelio įprasminimą, projektinę veiklą bei literatūrinius renginius. Per trejus metus D. Vilkickienė parengė ir įgyvendino ne vieną literatūrinės srities projektą: „Rokiškio krašto literatūrinio kelio pažinties ženklai“, „Rokiškio krašto literatūrinio žodžio kūrėjų keliais“, „Lietuvos kodas – lietuvių kalba“, „Savi tarmi rakuoju, dainuoju, kuriu“, „Literatūrinė piligrimystė“. Įgyvendinta D. Vilkickienės inicijuota idėja – sukurti literatūrinį krašto kelią: poetų, rašytojų tėviškėse pastatyti tautodailės kūrinius arba informacinius ženklus. 9 -iose rajono vietovėse pastatytos skulptūros, kurios žymi: poetės Elenos Mezginaitės (Laibgaliuose), poetės Matildos Olkinaitės (Panemunėlio gel. stotyje), išeivijos rašytojo Liudo Dovydėno (Čedasuose), poeto Pauliaus Širvio „Poezijos suolelis“ (Degučiuose) tėviškes, informaciniai stendai rašytojai Liudvikai Didžiulienei – Žmonai (Panemunėlio gel. stotyje), poetui Antanui Vienažindžiui (Anapolyje), išeivijos rašytojai Alei Rūtai (Rūdžiuose), kunigui, poetui Antanui Strazdui (Margėnuose), rašytojui Liudui Dovydėnui (Trumpiškyje).


„Vizualiųjų menų vingio“ nominantas – fotografas Darius Baltakys. Jo ir Rokiškio kultūros centro bendradarbiavimas prasidėjo 2006 m. Mirus metraštininkui Gintautui Dainiui, D. Baltakys pradėjo fotografuoti svarbiausius Rokiškio kultūros centro renginius ir tapo savotišku miesto švenčių, svarbiausių renginių, valstybinių švenčių minėjimų metraštininku.
Šiuo metu D. Baltakys dirba fotografu Rokiškio krašto muziejuje: fotografuoja eksponatus skaitmeninimo programoms bei muziejinių katalogų leidybai. Joks reikšmingesnis įvykis muziejuje nepraeina be D. Baltakio, daugelis renginių yra užfiksuota jo kameros ir fotoaparato.
D. Baltakys kuria filmus Rokiškio miestui aktualiomis temomis, yra sukūręs filmą apie žydų bendruomenę „Jie gyveno Rokiškyje“, taip pat filmą „Rokiškėnų kelias į nepriklausomybę“. Fotomenininkas bendradarbiauja ir su kitų sričių Rokiškio krašto menininkais, su fotografu Sigitu Daščioru sukūrė vienos scenos filmą „Haiku“, su Laima Bieliūniene ir Indre Baltakyte Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga sukūrė filmą „Prisikėlimas“. 2014 m. KINFO apdovanojimuose D. Baltakys buvo pripažintas „Metų operatoriumi“ už kino filmo „Emigrantai“ filmavimą.
Naujausias darbas – klipas „Odė džiaugsmui“, skirtas kultūros paveldo metams, pradėtas filmuoti praėjusių metų rudenį.


„Teatro vingio“ apdovanojimas atiteks Neringai Danienei. Ji 21-rius metus dirbo Rokiškio kultūros centre renginių režisiere-scenariste. Teatrinių projektų autorė ir naujų idėjų iniciatorė. Jos iniciatyva aštuonerius metus organizuoti teatralizuoti Senųjų metų palydų koncertai-miuziklai, Nikodemo statulėlių įteikimo ceremonijos, skirtos Tarptautinei teatro dienai nuo (nuo 2002 m.), prie Krašto muziejaus buvo parodyti du jungtiniai-masiniai spektakliai: istorinis vaidinimas „Grafaitė Sofija“ (2009 m.), spektaklis-miuziklas „Tadas Blinda“ (2014 m.).
Pastatytas spektaklis F. G. Lorkos „Bernardos Albos namai“ (2014 m.), S. Neries poemos „Eglė žalčių karalienė“ inscenizacija, skirta Vasario 16-ajai, kartu su profesionaliais atlikėjais 2014 m. pristatytas miuziklas „Pranašas. Degančios rankos“, nuo 2016 m. pastatyti spektakliai „Didro. (Ne)laisvės istorija“ (Gruzijos-Lietuvos teatrų projektas), „Nutildytos mūzos“.
N. Danienė yra projekto „Rokiškis – Lietuvos kultūros sostinė“ idėjos autorė.


„Dailės vingio“ apdovanojimas bus įteiktas Arūnui Augučiui. Rokiškio dailės mokyklos mokytojas-ekspertas, išleidęs 30 dailės mokyklos mokinių laidų. Ilgametis dailininkų klubo „Roda“ narys, klubo prezidentas, įvairiapusis menininkas. A. Augutis – vadinamojo „Langinių plenero“ projekto autorius, antrą dešimtmetį sėkmingai gyvuojančios idėjos sumanytojas. Alternatyvių kalėdinių eglučių Rokiškyje idėjos autorius.
Be pedagoginio darbo dailės mokykloje, aktyviai reiškiasi visuomeniniame gyvenime, tačiau neišsižadėjo tapybos. Surengė ne vieną personalinę parodą, keletą metų iš eilės su rokiškėnais dailininkais kūrė ekslibrisus žinomoms Rokiškio krašto asmenybėms. Užsiima keramika – ypač populiarios unikalios jo gaminamos švilpynės.
A. Augutis aktyviai dalyvavo svarstant Rokiškio – Lietuvos kultūros sostinės – koncepciją. Jo siūlyti „Kultūros tiltai: tarp Rokiškio ir Lietuvos, iš praeities į dabartį, nuo Nemunėlio iki Nemuno“ tapo „Rokiškis – kultūros sostinė 2019“ pagrindiniu akcentu.


„Dvarų kultūros vingio“ nominacija – visuomeninei organizacijai „Tyzenhauzų paveldas“. Ji buvo įkurta 2013 m. Rokiškio krašto muziejuje, „Muziejų naktis“ renginių metu. Organizacijos steigėjais tapo visuomenininkas Raimondas Sirgėdas, Rokiškio rajono vietos veiklos grupės pirmininkė Raimonda Stankevičiūtė-Vilimienė, dailininkas Arūnas Augutis bei du krašto muziejaus istorikai – Valius Kazlauskas ir Giedrius Kujelis. Organizacija įsipareigojo „puoselėti ir saugoti kultūrinį-istorinį krašto paveldą, garsinti Rokiškio vardą Lietuvoje ir visame pasaulyje, kurti kultūriškai išsilavinusią pilietinę bendruomenę“. Organizacijos nariai ėmėsi konkrečių veiklos žingsnių: pradėjo archeologinius senosios Rokiškio dvarvietės tyrinėjimus, istorinės miesto Ąžuolų gatvės ąžuolų atsodinimą, Kalvarijos koplytėlių žymenų įrengimą, tęsia miesto puošimo tapytomis langinėmis idėjos tęsimas, kiti darbai.


„Muziejininkystės vingio“ nominacija – Marijonai Mieliauskienei, Rokiškio krašto muziejuje dirbančiai nuo 1979 m. M. Mieliauskienė atsiskleidė kaip aktyvi Rokiškio krašto etninės kultūros bei profesionalaus meno puoselėtoja, gabi įvairių inovatyvių kultūrinių renginių organizatorė ir dalyvė. M. Mieliauskienė – garsaus respublikinio medžio drožėjų kūrybos parodos-konkurso Liongino Šepkos premijai laimėti viena iš iniciatorių. 2000 m. jos parengtas projektas „Medžio drožyba: etninės tradicijos XXI a. naujovių įtakoje“ davė pradžią respublikiniams medžio drožėjų plenerams, kurių metu sukurtos skulptūros bei skulptūrinės kompozicijos papuošė miesto L. Šepkos parką. Išliekamąją vertę turi M. Mieliauskienės sudaryti, parengti ir muziejaus išleisti leidiniai: įvairių muziejaus rinkinių katalogai, leidinys „Pažįstamas ir nepažįstamas Lionginas Šepka“, parodų, plenerų informaciniai bukletai, konferencijų pranešimai ir kt. M. Mieliauskienės nuopelnai yra reikšmingi ir svarūs ne tik Rokiškio kraštui, Rokiškio krašto muziejui, jos veikla, inicijuoti plenerai, kiti renginiai plačiai žinomi respublikoje.