Apie Rokiškį

LEGENDA

Senovėje vokiečiai dažnai užpuldavo lietuvius – atimdavo kailius, medų, vašką. Vieno tokio užpuolimo metu vokietis Rochas sulaužė kryžiuočių priesaiką – atsisakė kovoti prieš lietuvius ir pasiliko čia gyventi. Miško tankmėje jis pasistatė trobelę, vertėsi medžiokle. Šalia kūrėsi daugiau gyventojų, kurie surentė trobeles, kartu medžiodavo ir gindavosi nuo kryžiuočių.

Kartą medžiodami, lietuviai pamatė kiškį ir pradėjo šaukti:

Rokai – kiškis!

Taip, manoma, iš dviejų žodžių atsirado vietovardžio pavadinimas ROKIŠKIS.

Rokiškio miestas įkurtas 1499 metais.

Miestą puošia gražiausias Lietuvos neogotikos ansamblis – Rokiškio Šv. Mato evangelisto bažnyčia, Lietuvos klasicistinės urbanistikos pasididžiavimas – Nepriklausomybės aikštė Rokiškyje, 2011 metų patraukliausia Lietuvos turizmo vietovė – Rokiškio dvaras  ( Rokiškio krašto muziejus).

Miestas įeina į sėlių genties gyventos teritorijos ribas. Miestas pirmą kartą minimas 1499 m. rugsėjo 21 d. kunigaikščio Aleksandro privilegijoje dėl girios kirtimo, kai čia stovėjęs Rokiškio dvaras (nors esama nuomonių, kad Rokiškis buvęs jau XIII amžiuje). Rašte nustatomos Rokiškio ir Pienionių valsčiaus girios. Apie 1500 m. minima Rokiškio bažnyčia ir parapija. 1516 m. minimas miestas. 1523 m. Rokiškyje apsigyveno kunigaikščiai Krošinskiai, valdę miestą 200 metų. Vėliau Rokiškio dvaro savininkais tapo grafai Tyzenhauzai, pastatę iki šių dienų išlikusį Rokiškio dvaro ansamblį, neogotikos architektūros paminklą – Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčią.1810 m. Rokiškis minimas kaip grafystės centras.

XVIII a. pabaigoje I. Tyzenhauzas pertvarkė miestelį – suformuota erdvi stačiakampė aikštė, kurią su dvaru jungė 1 km alėja. Tyzenhauzų iniciatyva Rokiškyje pastatyti prekybos namai (prekybos rūmai), viešbutis, alaus darykla, plytų fabrikas, malūnas, ligoninė, mokykla. Perkėlus dvaro sodybą toliau nuo turgaus aikštės pasikeitė miestovaizdis. Centrinė aikštė iš trikampės tapo stačiakampe ir sujungė dvarą rytuose su Rokiškio bažnyčia vakaruose. XIX a. viduryje iš Tyzenhauzų dvarą perėmė Pšezdzeckiai. Miestelis praėjo sparčiau augti 1873 m., kai per jį buvo nutiestas geležinkelis.

Rokiškis miestu laikomas nuo XVIII a. (kitais šaltiniais – nuo 1920 ar 1924 metų). 1883 m. atidaryta muzikos ir giedojimo mokykla, vėliau tapusi vaikų muzikos mokykla (mokėsi Juozas Tallat-Kelpša, Juozas Gruodis, Mikas Petrauskas).

Daugybę žymių žmonių išaugino Rokiškio žemė. Tarpukario Lietuvai ji davė tris Ministrus Pirmininkus – Vladą Mironą, Antaną Tumėną, Juozą Tubelį.

Lietuvos valstybinių ir nacionalinių premijų laureatais tapo kraštiečiai: rašytojai – Liudas Dovydėnas, Sigitas Parulskis, Vanda Juknaitė, aktorė Monika Mironaitė, chirurgas Vytautas Jonas Sirvydis, miškininkas Leonardas Kairiūkštis. Lietuvos valstybės teisės pagrindus dėjo teisininkai Antanas Tumėnas ir Mykolas Romeris, XX amžiaus lietuvių profesionaliosios dailės – Justinas Vienožinskis. Lietuvos tautodailę į dar neregėtas aukštumas kėlė Lionginas Šepka ir Monika Bičiūnienė, didelį indėlį į Lietuvos muzikinės kultūros vystymą įnešė Rokiškyje gyvenęs ir dirbęs čekas Rudolfas Lymanas, operos dainininkė Irena Jasiūnaitė.

Čia kūrė ir gyveno liaudies dainius, poetas Antanas Strazdas, savo kūrybinį kelią pradėjo žymusis lyrikas Paulius Širvys. Šį sąrašą būtų galima tęsti ilgai. Labiausiai pasižymėjusiems kraštiečiams yra suteikti Rokiškio krašto garbės piliečių vardai.

Rokiškio rajonas žinomas ir savo darbščiais žemdirbiais, ir kūrybingais verslininkais. Jų dėka rokiškėnai gamina sūrį bei kitus pieno, mėsos ir žuvies produktus, aliejų, spiritą, vyną, kepa duoną, projektuoja ir gamina žemės ūkio techniką, alternatyviąją energiją, siuva drabužius, veja virves, o jų gaminiai pasiekia ir tolimas pasaulio šalis.

Rokiškis vadinamas ne tik teatrinio gyvenimo, bet ir medžio skulptūros, tapytų langinių sostine. Gausių teatrinio meno kūrėjų ir globėjų dėka Lietuvos pakrašty rengiami profesionalių teatrų festivaliai. Tradicija tęsiama jau beveik tris dešimtmečius. Čia vykstantys tarptautiniai vargonų muzikos, klasikinės muzikos, mėgėjų teatrų ir kiti renginiai sutraukia meno mėgėjus iš įvairių respublikos kampelių. Miestą puošia didžiausias Europoje tematinis medžio skulptūrų parkas. Rokiškyje teikiamos respublikinės L. Šepkos, L. Dovydėno, J. Keliuočio premijos, leidžiamas respublikoje gerai žinomas krašto kultūros žurnalas „Prie Nemunėlio“, miesto svečius ir turistus svetingai pasitinka Turizmo informacijos centras.

Maloniai kviečiame – atvykite!