Įprasta manyti, kad saulės elektrinės – didelių namų ar šeimų privilegija. Juk elektros suvartojimas vienam žmogui mažas, o įrengimo kaina – nemaža. Vis dėlto, kai kalbame apie modernias saulės baterijas ir mažos galios elektrines, situacija pasikeičia iš esmės.
Šiandien net vienam gyvenančiam žmogui saulės elektrinė gali tapti ne tik aplinkai draugišku, bet ir ekonomiškai logišku sprendimu.
Kiek elektros iš tikrųjų reikia vienam žmogui?
Pagal ESO (Energijos skirstymo operatoriaus) statistiką, vieno asmens namų ūkis Lietuvoje vidutiniškai sunaudoja apie 1500–2500 kWh elektros per metus.
Tai reikštų, kad pilnai padengti šį poreikį pakaktų vos 2–3 kW galios saulės elektrinės, kurios įrengimo kaina su montavimu siekia apie 2500–3500 eurų.
Jei pasinaudojama APVA parama saulės elektrinei, kompensacija sudaro iki 322,9 €/kW, todėl reali investicija sumažėja iki maždaug 1700–2200 eurų. Tokia suma, atsižvelgiant į elektros kainas, atsiperka per 6–8 metus ir tai net neskaičiuojant, kad elektrinė veiks apie 25 metus.
Kodėl vienam žmogui elektrinė gali būti dar efektyvesnė?
Vienam gyvenančio žmogaus vartojimo įpročiai paprastai stabilesni. Jis gali tiksliai žinoti, kiek elektros sunaudoja ir kada. Tai leidžia saulės elektrinę labiau optimizuoti – įrengti mažesnę galią, orientuotą į tikrą poreikį, o ne į perteklinę gamybą.
Be to, saulės baterijos tampa svarbia grandimi. Jos leidžia kaupti energiją dienos metu, kai ji gaminama, ir naudoti vakarais ar naktį, kai žmogus grįžta namo. Tai ypač aktualu vienišiems gyventojams, kurie dieną nebūna namuose ir negali tiesiogiai sunaudoti pagamintos energijos.
Pavyzdžiui, 5 kWh talpos baterija gali sukaupti pakankamai energijos apšvietimui, šaldytuvui, televizoriui ir keliems įrenginiams visai nakčiai. Tokiu būdu net ir mažas saulės elektrinės našumas išnaudojamas maksimaliai.
Ekonominis skaičiavimas: kiek galima sutaupyti?
Jei vidutinis elektros tarifas siekia 0,25 €/kWh, o metinis suvartojimas – 2000 kWh, metinės sąnaudos be elektrinės būtų apie 500 eurų.
Saulės elektrinė gali pagaminti apie 90–100 % šio kiekio, tad metinės sutaupytos išlaidos – apie 450–500 eurų. Vadinasi, net 3 kW galingumo sistema be baterijos atsipirktų per 6–7 metus, o su baterija – per 8–9 metus.
Jei elektros kainos toliau augs (o tokia tendencija stebima nuo 2021 m.) – atsipirkimas dar labiau trumpės.
Veesla sumontuotos saulės elektrinės
Gyventi vienam – dar nereiškia gyventi neefektyviai
Vienam gyvenantis žmogus turi vieną didelį privalumą – lankstumą. Jis gali keisti savo elektros vartojimo įpročius taip, kad kuo geriau išnaudotų saulės energiją:
- įjungti skalbimo mašiną, kai elektrinė gamina daugiausia energijos;
- krauti įrenginius dienos metu;
- šildyti vandenį, kai saulės baterijos pasiekia piką.
Toks vartojimo prisitaikymas leidžia pasiekti iki 98 % pagamintos energijos panaudojimo, o tai praktiškai eliminuoja elektros sąskaitas.
Parama ir mažesnės sistemos – dar viena priežastis nebelaukti
APVA parama taikoma ne tik dideliems namams. Mažesnės galios elektrinės taip pat remiamos proporcingai. Tai reiškia, kad net 2 kW elektrinei galima gauti apie 645 eurų kompensaciją.
Be to, vis dažniau siūlomos modulinės saulės baterijos, kurios leidžia sistemą plėsti vėliau (jei vieną dieną poreikis padidėtų).
Psichologinis pranašumas – nepriklausomybė
Vienam gyvenančiam žmogui energijos nepriklausomybė turi ne tik finansinę, bet ir emocinę vertę. Nereikia nerimauti dėl kainų šuolių, netikėtų tiekimo sutrikimų ar infliacijos. Saulės elektrinė suteikia saugumo jausmą, nes žinai, kad net ir būdamas vienas – dalį savo poreikių patenki pats.
Kada elektrinė neapsimoka?
Tiesa, jei gyvenate bute daugiabutyje be galimybės įsirengti ant stogo arba suvartojate itin mažai elektros (iki 800 kWh per metus) – investicija gali būti per didelė. Tokiu atveju verta pagalvoti apie nutolusią saulės elektrinę, t. y. dalį elektrinės saulės parke, kuri gamina elektrą jums nuotoliniu būdu.
