„Seniau statė paprasčiau – ir stovėjo.” Ši frazė dažnai girdima iš vyresnės kartos statytojų, kuriems šiuolaikiniai energetiniai reikalavimai atrodo kaip biurokratinis perteklius. Tačiau realybė yra tokia: nuo 2021 metų kiekvienas naujas gyvenamasis pastatas Lietuvoje privalo atitikti ne žemesnę nei A+ energetinę klasę. Ir tai nėra formalumas – tai standartas, kuris tiesiogiai veikia, kaip namas bus suprojektuotas, pastatytas ir kiek kainuos jame gyventi.
Ką reiškia A+ praktiškai
A+ klasė reiškia, kad namas suvartoja ne daugiau nei keturiasdešimt penkias kilovatvalandžių pirminės energijos vienam kvadratui per metus šildymui ir kitiems energetiniams poreikiams. Palyginimui: D klasės namas – šimtą penkiasdešimt–du šimtus, E klasės – dar daugiau.
Tai pasiekiama kombinuojant kelis elementus: storą šiltinimo sluoksnį sienose (ne mažiau dvidešimties centimetrų), trisluoksnius langus, hermetišką pastato apvalkalą, efektyvią šildymo sistemą (dažniausiai šilumos siurblį) ir mechaninę ventiliaciją su rekuperatoriumi.
Kiekvienas iš šių elementų prideda prie statybos kainos – bet kiekvienas taip pat mažina eksploatacijos kaštus. Ir per dešimt–penkiolika metų papildoma statybos investicija dažniausiai atsiperka vien šildymo ekonomija.
Sertifikavimo procesas naujam namui
Naujo namo energetinio naudingumo sertifikavimas atliekamas du kartus: projektavimo etape (projektinis sertifikatas) ir po statybos užbaigimo (faktinis sertifikatas).
Projektinis sertifikatas parengiamas pagal projektinius sprendimus – šiltinimo storius, langų charakteristikas, šildymo sistemos parametrus. Jis yra būtinas statybos leidimui gauti.
Faktinis sertifikatas atliekamas po statybos – auditorius patikrina, ar tai, kas suprojektuota, buvo realizuota praktikoje. Tai svarbus etapas, nes statybos metu kartais nukrypstama nuo projekto – pigesnės medžiagos, kitoks šiltinimo storis, nebaigti sandarinimo darbai. Faktinis sertifikatas fiksuoja tikrąją būklę.
Dažniausios klaidos naujose statybose
Net siekiant A+ klasės, klaidos pasitaiko. Dažniausios – sandarumo problemos. Namas gali turėti puikų šiltinimą ir prabangius langus, bet jei pastato apvalkalas nėra hermetiškas – šiluma vis tiek bėga pro plyšius. Sandarumo testas (blower door test) atskleidžia tokias problemas, ir profesionalūs statytojai jį atlieka dar statybos metu, kai defektus dar galima taisyti.
Kita dažna klaida – neteisingas ventiliacijos sistemos balansavimas. Rekuperatorius, kuris veikia neoptimaliai, ne tik netaupo energijos, bet gali sukelti drėgmės problemas – kondensatą ant langų, pelėsį kampuose.
Energinio naudingumo sertifikatas kaip kokybės garantija
Pirkėjui, perkančiam naują namą iš vystytojo, faktinis energetinis sertifikatas yra vienas svarbiausių kokybės rodiklių. Jei vystytojas deklaruoja A+ klasę, bet sertifikatas rodo tik B – tai reiškia, kad kažkur buvo nukrypta nuo projekto, ir tai gali turėti ilgalaikes pasekmes tiek energetikai, tiek pastatui.
Todėl prieš pasirašant priėmimo aktą verta ne tik peržiūrėti sertifikatą, bet ir palyginti jį su projektiniu – ar klasė atitinka, ar parametrai nesiskiria reikšmingai.
Perspektyva
A+ šiandien yra minimumas. ES kryptis aiški: iki 2030 metų nauji pastatai turės būti beveik nulinės energijos (nZEB), o tai reiškia dar griežtesnius reikalavimus. Namas, kuris šiandien statomas pagal dabartinį A+ standartą, po dešimties metų bus „bazinis” lygis – ne išskirtinis, ne pažangus, tiesiog normalus.
Statyti geriau nei minimalus reikalavimas – tai investicija, kuri šiandien kainuoja šiek tiek daugiau, bet rytoj bus standartinė vertė. Ir tai yra racionalus sprendimas, nepriklausomai nuo to, ar planuojate name gyventi, ar jį parduoti.
Naujas namas yra ilgalaikė investicija – trisdešimties, penkiasdešimties, kartais šimto metų. Energetiniai sprendimai, priimti šiandien, turės pasekmių kiekvieną žiemą ir kiekvieną vasarą ateinančius dešimtmečius. Todėl sertifikatas nėra formalumas statybos pabaigoje – tai kokybės patvirtinimas, kuris saugo jus kaip savininką ir jūsų namą kaip investiciją.
