Festivalio „Vaidiname žemdirbiams“ atspindžiai

Jubiliejinio – XXXV-ojo Lietuvos profesionalių teatrų festivalio „Vaidiname žemdirbiams: Teatras kaip duona“ atidarymas.

Pirmieji festivalio scenoje buvo praėjusių metų GERIAUSIEJI – Klaipėdos dramos teatro trupė su spektakliu „Elzės žemė“ (rež. Povilas Gaidys), o jame pasirodė ir pernai metų UŽ GERIAUSIĄ NEPAGRINDINĮ VAIDMENĮ apdovanotas Donatas Švirėnas.

Valstybinis Šiaulių dramos teatras, spektaklis „Bagadelnia“. Kitoks, įtraukiantis, interaktyvus! Žiūrovai patys kūrė spektaklio scenarijų.

Vilniaus Keistuolių teatro spektaklis „Bambeklis bajoras“ sukvietė pilną salę mažųjų žiūrovų.

Vilniaus Keistuolių teatro spektaklis „Riešutų duona“.

Kovo 8-ąją žydėjo ne tik tulpės… Tądien scena pasipuošė nuostabiu, pražydusiu paparčio žiedu, kurį festivalio „Vaidiname žemdirbiams“ mėgėjams padovanojo Kauno šokio teatras „Aura“. Ekspresija, emocijos, unikali kūno kalba, pasakanti daugiau, nei tūkstančiai žodžių… Visa tai turi tik šio teatro šokėjai!

Pirmą kartą festivalio „Vaidiname žemdirbiams“ istorijoje – spektaklis kūdikiams! Džiaugiamės, kad mažiausieji mūsų žiūrovai liko labai labai patenkinti. Nors Klaipėdos jaunimo teatro aktoriai pripažino – vaidinti taip gausiai susirinkusiai publikai buvo iššūkis, tačiau juk taip auga naujoji festivalio karta…

Nuotaikingame Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro spektaklyje „Giminės, arba kam zrazų pakartot“ praleidę žiūrovai buvo paveikti dvejopų jausmų… Vieni eidami namo neslėpė šypsenų, kitų veiduose atsispindėjo susimąstymas: atrodytų komiškos situacijos, kurias aktoriai pateikė scenoje kaip spektaklį, taip dažnai sutinkamos kiekvieno iš mūsų namuose, šeimoje, giminėje. Ir tai ne visada kelia tik šypseną…

„Vienos miško pasakos“… Šviežiausias festivalio „Vaidiname žemdirbiams“ spektaklis. Spektaklis apie gyvenimą. Spektaklis iš gyvenimo. Spektaklis – gyvenimas…

Patarlė sako: visur gerai, kur mūsų nėra… Gal todėl, taip vilioja, taip norisi išbandyti, pamatyti, pajausti tai, kas yra kažkur ten, už durų… Žiūrovai turėjo galimybę stebėti nuostabų spektaklį „Durys“, kuriame pasitelkiant judėjimą ir šokį, keliaujama per skirtingus istorinius periodus ir regionus, kad pamatytume visad egzistavusius modelius, migracijos priežastis ir kaip ji kinta skirtingose tautose.
Nuostabi žinia – paskelbta, kad už nepagrindinį vaidmenį šiame spektaklyje mūsų kraštietis aktorius, buvęs Rokiškio liaudies teatro režisierius Rytis Saladžius šiemet nominuotas „Auksiniam scenos kryžiui“ – garbingiausiam apdovanojimui teatro pasaulyje.

Šiuolaikiškoji Žematės kūrinio „Marti“ versija…
Jūs matėte spektaklį, tad dabar jau galite atsakyti: ar tikrai šiuolaikinis moterų emancipaciją ir lygias galimybes šlovinantis pasaulis stipriai pasikeitė nuo Žemaitės aprašytojo?

„Pamišėlis“… Aš. Man. Mano. Mane. Ar tikrai šie žodžiai – tik didybės manijos išraiška? O gal net ir nepastebimas žmogus staiga gali tapti visa griaunančia jėga, jei tik panorės…

Sekmadienio vakaras buvo skirtas Lietuviškai kūrybai. Spektaklis „Lietuviškoji Nora“ pastatytas Monikos Mironaitės gyvenimo ir kūrybos motyvais.
Monika Mironaitė – aktorė, primadona, kurios gyvenimas ir kūryba aprėpia Lietuvos teatro šimtmetį. M. Mironaitės sukurtas Noros vaidmuo klasikinėje Henriko Ibseno pjesėje „Lėlių namai“ (pirmąsyk – Vilniaus miesto teatre 1942 m., režisierius Romualdas Juknevičius) įėjo į Lietuvos teatro istoriją kaip vienas įdomiausių ir ryškiausių aktorės kūrybinių darbų.

Debiutas festivalio „Vaidiname žemdirbiams“ scenoje – teatro judėjimas „No theatre“ ir jų lūpomis pasakojamos keturių žmonių meilės istorijos.
„Iliuzijos“… Kai supranti, kad tavo gyvenimas, tavo meilė buvo tik… iliuzija.

Truputis humoro, truputis apmąstymų, truputis gyvenimo… Spektaklyje kvestionuojamos įvairios visuomenės tabu temos: abortas, eutanazija, religijos nuoširdumas, santuokinis seksas, žmogžudystė atskleidžiamos per pagrindinio herojaus – gerbiamo gydytojo Tyko Gabrieliaus Glaso personažą.

Mažieji mūsų draugai vakar šurmuliavo nuostabiame spektaklyje „Tikroji Pelenės istorija“.
Kaip visada nuostabios dekoracijos, lėlės ir jas valdantys aktoriai, spalvos bei muzika… Vaikai neslėpė susižavėjimo!

Rubeko ir Irenės istorija… „Kai mirę nubusim“. Jausminga. Įtikinanti. Dramatiška…

Valstybinio jaunimo teatro ir Teatro „Meno fortas“ spektaklis „Cinkas“. Vienas paskutiniųjų režisieriaus Eimunto Nekrošiaus darbų. Stulbinančiai gilus, jautrus, paliečiantis, odą šiurpti priverčiantis spektaklis…

Spektaklį „CV, arba kas aš esu“ stebėję rokiškėnai gavo gerą pliūpsnį teigiamų emocijų. Nuotaikingas, šmaikštus spektaklis – toks buvo Justo Tertelio darbas. Tai atsispindėjo ir žiūrovų balsavime – žmonės neslėpė savo simpatijų ir už teatrą balsavo net 98,96 proc „Taip“!

Lietuvos Rusų dramos teatro spektaklis „Rusiškas romanas“.

Deja, viskas, kas turi pradžią, turi ir pabaigą…
Uždarėme ilgai lauktą, brandintą, puoselėtą ir gražintą jubiliejinį, 35-ąjį Lietuvos profesionalių teatrų festivalį „Vaidiname žemdirbiams“.
Bet liūdėti neverta. Jis, kaip ir kitas pavasaris, vėl mūsų laukia 2020-aisiais.